Pirmieji mėnesiai po skyrybų: ką spręsti dabar, ką atidėti ir kaip neprarasti savęs. Iš koučerio ir mediatoriaus patirties.
Kaip mediatorius kasdien matau žmones pačiame skyrybų įkarštyje. Kaip koučeris – tuos, kurie ateina po pusmečio su klausimu „o kas dabar?“. Tarp šių dviejų taškų yra keli mėnesiai, kuriuose padaroma daugiausia klaidų – ne piktų, o pavargusių.
Pirma: atskirkite skubu nuo svarbu
Po skyrybų atrodo, kad viską reikia spręsti dabar: būstą, pinigus, vaikų tvarką, darbą, draugus. Iš tikrųjų skubu tik tai, kas turi terminą arba liečia saugumą. Visa kita gali palaukti mėnesį – ir tas mėnuo dažnai išgelbsti nuo sprendimų, kurių vėliau gailimasi.
Antra: susidėliokite kasdienybę, o ne gyvenimą
Niekas negali po skyrybų iš karto susiplanuoti „naujo gyvenimo“. Bet galima susiplanuoti kitą savaitę: kada keliatės, ką valgote, su kuo pasikalbate, kada judate. Kasdienybė, kuri laikosi, yra pagrindas, ant kurio vėliau atsiranda ir dideli sprendimai.
Trečia: vieną žmogų – ne visus
Nereikia pasakoti visiems ir nereikia klausyti visų. Užtenka vieno žmogaus, kuris klauso be patarimų, ir vieno, kuris padeda praktiškai. Jei tokių nėra – tam ir yra koučeris ar psichologas, priklausomai nuo to, ko labiau reikia.
Ketvirta: kaltė ir pyktis – ne planas
Abu jausmai normalūs, bet nė vienas nėra geras patarėjas. Sprendimus dėl vaikų, turto ar darbo verta priimti ne tada, kai jie stipriausi. Jei reikia susitarti su buvusiu sutuoktiniu, mediacija tam yra sukurta; jei reikia susitarti su savimi – pokyčių koučingas.
Ir svarbiausia: tai, kad šiandien neaišku, nereiškia, kad taip bus visada. Aiškumas ateina ne iš mąstymo, o iš mažų žingsnių.